Laksčių ortakių vėdinimo sistema

Ko gero daugumai iš mūsų yra pažįstama būsena, kai būnant patalpoje, po tam tikro laiko jaučiame jog pavargome. Mums pradeda skaudėti galvą, nebeįdomu kas sakoma, nebegalime susikoncentruoti, norime kuo greičiau baigti pokalbį. Arba ryte atsikėlus nenorime eiti į darbą, kadangi jaučiamės nepailsėję. Pagrindinės priežastys kodėl taip atsitinka yra šios:

Daugiau  apie lanksčią ortakių sistemą :

- Didėjant CO2 koncentracijai patalpose blogėja savijauta, mažėja aktyvumas ir darbingumas.
- Didėjant drėgmės koncentracijai, kuri kondensato pavidalu nusėda ant langų bei sienų, kaupiasi nemalonūs kvapai, bakterijos, pelėsis, teršalai.

Visa tai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę bei namo konstrukcijų ilgaamžiškumą. O išvengti šito galima padidinus oro apykaitą patalpose. Paprasčiausi būdai tai padaryti – atveriant langus arba įrengiant natūralaus oro ištraukimo ir pritekėjimo angas.

Pirmuoju atveju žmogui sunku kontroliuoti procesą, todėl dažniausiai langas praveriamas ir paliekamas ilgesniam laikui – brangi šiluma išleidžiama į lauką.

Antruoju atveju natūrali trauka įtakojama daugelį nuo žmogaus nepriklausomų faktorių, tai vidaus ir lauko temperatūros, vėjas ir kt. Dažnai nutinka taip, kad anga būna per didelė arba per maža. Abu būdai negali užtikrinti geros oro kokybės ir mažų šiluminės energijos nuostolių vienu metu. 

Tam, kad namo šilumos nuostoliai būtų kuo mažesni, tuo pačiu užtikrinant optimalią oro kaitą, būtina įdiegti kontroliuojamo (mechaninio) vėdinimo sistemą. Įdiegus tokią sistemą patalpų oras pastoviai keičiamas reikalingu lauko oro kiekiu, o šilumos nuostoliai papildomai gali būti sumažinti pagrindiniu vėdinimo sistemos įrenginiu - rekuperatoriumi.
Šviežias oras visada turi būti tiekiamas į gyvenamąsias zonas (svetainė, darbo, vaikų kambariai, miegamieji). Iš šių zonų oras turi tekėti per pratekėjimo zonas (koridoriai, laiptinės, holai, tambūrai) į labiau užterštas, drėgnas zonas (virtuvė, vonia, WC), iš kurių oras yra pašalinamas. Tiekimo bei šalinimo ortakiai į šias zonas turi būti suprojektuoti pagal galimybes trumpesni, o bendra sistema turi būti subalansuota, norint gauti maksimalų šilumos sugražinimo efektyvumą.

Oro ištekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas net ir esant uždarytoms durims. Tam paprastai paliekama horizontali anga durų apačioje ar virš jų, įrengiamos grotelės duryse arba sienoje. Dažniausiai tam tikslui pakanka 10-15 mm horizontalios angos durų apačioje.Taip pat galima įrengti oro pratekėjimo angas paliekant pakankamą tarpą tarp durų staktos ir angokraščio ir atitinkamai apdirbant durų apvadus. Toks sprendimas yra nebrangus, dalinai slopina triukšmą ir uždengia šviesą, sklindančią iš kaimyninės patalpos, be to neįtakoja patalpos apdailos. Slėgio perkritis per visas oro pratekėjimo angas neturi viršyti 1Pa, o siekiant išvengti skersvėjų bei papildomo triukšmo, oro tekėjimo greitis turi būti mažesnis nei 1m/s.

Ortakių sistemos geometrija įtakoja tiek specifinę ventiliatorių galią, tiek ir vėdinimo sistemos triukšmo lygį. Todėl labai svarbu, jog oro tekėjimo greitis sistemoje būtų kuo mažesnis ir neviršytu 4m/s. Daugeliu atvejų vietos ir investicijų taupymo sumetimais, parenkami per maži ortakių diametrai, tačiau šie veiksniai lemia didesnę oro srauto turbulenciją, didesnes elektros sąnaudas bei didesnį triukšmo lygį. Tais atvejais kai norima išsaugoti erdvę ją tik minimaliai sumažinant, turi būti projektuojamos ortakių sistemos su keletu mažesnio diametro ortakių.